- dablyti
- ×dãblyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (plg. l. diabeł) tr. barti, plūsti, velniuoti: Slūginė dãblyja svečius, kad anų sąšlavas reik nešti, t. y. liežuvį laidina J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
deblyti — ×dẽblyti, ija, ijo Nt žr. dablyti: Nedẽblyk žmogaus tokiais bjauriais žodžiais Kal. | refl.: Ka anos besidẽblija, negal klausyti KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
išdablyti — ×išdãblyti tr. išbarti, išplūsti: Slūga išdãblijo svečius visokiais žodžiais J. Jei prireiks, tai ir išdablysiu paskutiniais žodžiais Pč. dablyti; išdablyti … Dictionary of the Lithuanian Language